- dublia
- dublià sf. (4, 2) 1. žr. duba 1: Šitas medis su dublià Slk. Špokas išlindo iš dubliõs Dglš. Iš dùblios išėmiau geniukus Dglš. Anà tada dubliõn, i išsėdė[jo] par visą lietų Rš. 2. apsileidėlė: Dublià mergyna, kam ana vorta! Dglš.
Dictionary of the Lithuanian Language.